Tvarumas – vieniems jau išsisėmusi, kitiems dar tik naujai atrandama tema. Iš įmonių perspektyvos ši sritis išlieka itin aktuali ir dinamiška, ypač teisinio reguliavimo kontekste, kuris nuolat kinta ir kelia naujus klausimus verslui. Apie tai plačiau rašėme straipsnyje „Įstatyminiai pokyčiai tvarumo atskaitomybės srityje: ką turi žinoti mažos ir vidutinės įmonės?“ (nuoroda čia)
Šį kartą siūlome pažvelgti į kitą pusę – į realią naudą, kurią mato Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės, savo iniciatyva, be teisinės prievolės, rengiančios tvarumo ataskaitas.
2025 metų rudenį buvo vykdomas tyrimas, kurio metu apklausta 12 Lietuvos MVĮ atstovų, rengiančių tvarumo ataskaitas. Rezultatai atskleidė, jog stipriausias motyvas yra verslo interesas. Šiai dienai tvarumo ataskaitų rengimas padeda Lietuvos įmonėms išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus, ypač dirbant su tarptautinėmis įmonėmis ar esant jų tiekimo grandinėse. Tokiu principu tvarumas naudojamas kaip diferenciacijos įrankis, leidžiantis įmonei išsiskirti rinkoje ar segmente, kurioje dalis konkurentų dar tik svarsto apie pirmuosius žingsnius. Tyrime taip pat nustatyta, jog Lietuvoje daugelyje sektorių tvarumo atskaitomybę rengia ir viešai publikuoja vos viena įmonė, kas reiškia, jog yra daug erdvės strategiškai išnaudoti tvarumo potencialą.
Kitas svarbus motyvas yra vadovybės lyderystė ir vertybinis pamatas. Čia pasireiškia reikšmingas moralinis aspektas: įmonės rengia ataskaitas ne todėl, kad tikisi greitos finansinės naudos, o todėl, kad mato tai kaip kryptį, atitinkančią jų supratimą apie atsakingą verslą ir ilgalaikę raidą. Empiriniai duomenys rodo, kad vadovų požiūris šiuo klausimu formuoja visos organizacijos laikyseną – nuo strateginių sprendimų, vertybinio pamato iki kasdienių procesų. Daugeliui vadovų tvarumo ataskaita tampa valdymo įrankiu, vidinės atskaitomybės mechanizmu ir organizacinės brandos ženklu. Tai struktūrizuoja įmonės veiklą, leidžia aiškiau matuoti pažangą ir stiprina atsakomybės pasiskirstymą.
Lietuvos MVĮ taip pat naudoja tvarumo ataskaitas kaip patikimumo ir reputacijos stiprinimo priemonę. Nors ataskaitų rengimas apklaustoms įmonėms nėra privalomas, įmonės aiškiai suvokia savo reputacinę riziką jų neturint. Šiandien tvarumo ataskaitos veikia kaip skaidrumo ir patikimumo pagrindimo priemonė. Partneriai, klientai ar investuotojai vis dažniau tikisi aiškiai pagrįstos informacijos apie įmonės poveikį aplinkai ir visuomenei, taigi, tvarumo ataskaita šiuo atveju veikia kaip patikimumo įrodymas, o ne vien komunikacijos įrankis.
Tam tikroms Lietuvos MVĮ egzistuoja reikšminga įmonių grupių ir tarptautinių partnerių įtaka. Įmonės, priklausančios įmonių grupėms, gauna reikalavimus iš motininių bendrovių, o dirbančios su tarptautiniais klientais, gauna užklausas pateikti tvarumo duomenis, ataskaitas iš didžiųjų partnerių. Taip vyksta todėl, kad didžiosios įmonės privalo rengti tvarumo ataskaitas ir atskleisti pilnos tiekimo grandinės duomenis, į kuriuos patenka ir Lietuvos MVĮ. Taigi, tvarumo informacijos poreikis dažniau kyla per rinkos struktūrą ir tarptautinius santykius, o ne per nacionalinį reguliavimą.
Galiausiai, Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms yra svarbus profesinių tinklų ir "žinių tarpininkų" vaidmuo. Respondentai pabrėžė, kad tokios organizacijos ir konsultantai padeda susiorientuoti reglamentų gausoje, aiškina sudėtingus reikalavimus ir dalijasi gerąja praktika. Jie tampa savotiškais reglamentų „vertėjais“, suteikiančiais aiškumo ir pasitikėjimo. Ypač reikšmingą įtaką Lietuvos MVĮ daro Lietuvos Atsakingo Verslo Asociacija (LAVA), vienijanti didžiąją dalį tvarumo ataskaitas rengiančių įmonių, taip pat specializuoti tvarumo konsultantai. Šie tinklai veikia kaip bendruomenė, kurioje galima ne tik mokytis, bet ir pasilyginti savo progresą su kitais nariais.
Taigi, sudėliojant paskutinius taškus, Lietuvos MVĮ tvarumo ataskaitas vertina ne kaip formalų dokumentą, o kaip strateginį įrankį – konkurencingumui stiprinti, reputacijai tobulinti, valdymui tobulinti ir ilgalaikei partnerystei užtikrinti. Net ir nesant tiesioginės prievolės, verslo atstovai mato, kad skaidrumas, struktūra ir atsakomybė tampa naujuoju pasitikėjimo standartu. O ten, kur atsiranda pasitikėjimas, atsiveria ir naujos galimybės.
Šaltiniai:
1. Main drivers influencing Lithuanian SMEs’ sustainability reporting practices under evolving EU regulations https://vb.ism.lt/permalink/370LABT_ISM/1gs9hvb/alma99243656008469